Žolės riedulys – jau tūkstantmečius gyvuojantis žaidimas su kamuoliu ir lazda.

Tradiciškai jis yra žaidžiamas ant žolės, tačiau pastaruoju metu, ypač aukščiausiame lygyje ir kai kuriose šalyse, žolės riedulininkai rungtyniauja ant sintetinės dangos. Žolės riedulio varžybose rungtyniauja dvi iš 11 žmonių sudarytos komandos, kurių tikslas – savo riestomis lazdomis įmušti mažą, kietą baltą kamuoliuką į varžovų vartus.

Žolės riedulys žaidžiamas 91,4 metrų ilgio ir 55 metrų pločio aikštėje, rungtynės trunka 2 kėlinius po 35 minutes, juos skiria 10 minučių pertrauka.

Žolės riedulio žaidėjams yra būtinas išskirtinis sugebėjimas varytis, perduoti, stabdyti ir smūgiuoti kamuoliuką, naudojantis būdingiausiu šio sporto ženklu – riesta lazda. Nėra įspūdingesnio vaizdo, kaip stebėti spurtuojantį ir puikiais judesiais varžovus klaidinantį žolės riedulininką.

Svarbu žinoti, kad riestoji lazda turi 2 skirtingus paviršius. Iš vienos pusės (dešinės) ji – apvalaus pjūvio, iš kitos (kairės) – plokščia. Žaidėjams kamuoliuką liesti leidžiama tik pastarąja puse.

Be kojų!

Tai gali atrodyti savaime suprantama, tačiau vis dėlto priminsime, kad žolės riedulininkai gali liesti kamuoliuką tik lazdomis. Prie jo negalima prisiliesti nei koja, nei jokia kita kūno vieta. Tik vartininkai, gindami savo vartus, gali naudoti ir lazdas, ir kojas, ir rankas, ir bet kurią kitą kūno dalį.